stumtinis

stumtìnis, -ė adj. (2) RŽ, NdŽ, DŽ, stùmtinis (1); LD35 stumtasis: Stumtìnė priegaidė (lingv. priegaidė, tariama iš pradžių staigiai kylančiu balsu, kuris, kiek pabuvęs vienodo aukštumo, krinta) OGLI122. Stùmtinė priegaidė (latvių), arba tvirtapradė (lietuvių) K.Būg. Krintą ir ilgi yra visi stumtiniai, arba tvirtapradžiai, dvibalsiai EncVII295.